Vilnius, 2022 m. tapęs Europos Sąjungos misijos „100 klimatui neutralių ir išmanių miestų“ dalyviu, siekia iki 2030 m. tapti klimatui neutraliu miestu. Šiam tikslui įgyvendinti būtina sutelkti įvairias suinteresuotąsias šalis – nuo miesto gyventojų iki įvairių organizacijų bei verslo subjektų – , kad būtų sistemiškai mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos, kartu prisidedant prie neutralaus klimato mieste formavimo.

Ieškomas sprendimas – sukurti internetinę platformą, kuri būtų susieta su VšĮ “Neutralus Klimatui Vilnius” internetine svetaine. Platforma būtų skirta įvairioms organizacijoms (savivaldybės įmonėms, verslo organizacijoms ir įmonėms, pelno nesiekiančioms organizacijoms ir kt.) sužinoti apie Vilniaus miesto klimato neutralumo strategiją bei skatinti šias suinteresuotąsias šalis prisidėti prie siekio prisijungiant prie platformos, formuojant savo įstaigos tvarumo, draugiškus klimatui tikslus su numatomomis priemonėmis ir veiksmais, atliekant monitoringą, pasirinkus aplinkosauginius rodiklius – vertinant progresą, kaip įmonėms sekasi pasiekti iškeltus tikslus, dalintis patirtimi bei idėjomis su kitomis įsitraukusiomis organizacijomis (idėjų bankas). Tai turėtų skatinti įmones tapti misijos „neutralus klimatui Vilnius“ ambasadoriais bei kurti įvairias aplinkosaugines, su klimato kaitos mažinimu susijusias iniciatyvas.

Iššūkį pateikė VšĮ “Neutralus Klimatui Vilnius“.

UAB „Vilniaus vandenys“ valo Vilniaus miesto, Vilniaus, Švenčionių, Švenčionėlių ir Šalčininkų gyventojų ir ūkio subjektų nuotekas, išleidžiamas į bendrovės nuotekų tinklus. Dažna avarijų nuotekų tinkluose priežastis yra riebalai, kuriuos bendrovės klientai pila į kanalizaciją. Riebalai užkemša vamzdynus, sutrikdo nuotekų siurblinių darbą. Verslo klientai, besiverčiantys maitinimo veikla, privalo įsirengti riebalų gaudykles. Tuo tarpu buitiniams vartotojams tokios pareigos nėra ir čia bendrovės veikla tiesiogiai priklauso nuo žmonių sąmoningumo. Gyventojai, panaudotus riebalus pilantys tiesiai į kanalizaciją, kartais nukenčia ir patys, nes riebalai prilimpa prie vamzdžių. Prie riebalais apsinešusių vamzdžių kimba kitos atliekos ir buityje naudojama chemija. Taip susidaro kietos sąnašos, kurios susiaurina ar net visiškai užkiša tinklus.

Ieškomas sprendimas – švaresnės nuotekos iš gyventojų namų.

Iššūkį pateikė – UAB “Vilniaus vandenys”.

Vilnius, kaip ir dauguma pasaulio sostinių, grįžus po vasaros atostogų ir prasidėjus aktyviam darbo bei mokyklos sezonui, susiduria su automobilių kamščių/spūsčių problema. Prie to prisideda ne tik padidėjęs vykstančių į darbą ar mokyklas dalyvių skaičius viešajame transporte, bet ir dalis gyventojų, kurie naudojasi nuosavais automobiliais. Remiantis šių metų Vilniaus miesto ŠESD (angl. CO2) apskaitos duomenimis, 2021 m. transporto sektoriaus išmetamų ŠESD kiekis sudarė daugiau nei 50 proc. visų išmetamų ŠESD Vilniaus mieste, iš kurių net 95 proc. buvo ŠESD išmetimai iš privataus transporto. Todėl Vilniuje daugiausia ŠESD emisijų išskiria privatus transportas.

Ieškomas sprendimas – įrankis, kaip Vilniaus miesto mokyklų bendruomenės, įskaitant šeimas, vežančias vaikus į mokyklas/popamokines veiklas, mokytojus ir mokyklų administracijos narius, galėtų prisidėti prie ŠESD kiekio ir automobilių spūsčių mažinimo gatvėse, pasirenkant automobilių dalijimosi pavėžėti į/iš mokyklų ar kitas mokymosi įstaigas ir tokiu būdu tokiu būdu vykdant automobilių skaičiaus monitoringą bei renkantis aplinkai draugiškesnius kelionės būdus.

Iššūkį pateikė VšĮ “Neutralus Klimatui Vilnius“.

Vilnius, kaip ir dauguma pasaulio sostinių, grįžus po vasaros atostogų ir prasidėjus aktyviam darbo bei mokyklos sezonui, susiduria su automobilių kamščių/spūsčių problema. Prie to prisideda ne tik padidėjęs vykstančių į darbą ar mokyklas dalyvių skaičius viešajame transporte, bet ir dalis gyventojų, kurie naudojasi nuosavais automobiliais. Remiantis šių metų Vilniaus miesto ŠESD (angl. CO2) apskaitos duomenimis, 2021 m. transporto sektoriaus išmetamų ŠESD kiekis sudarė daugiau nei 50 proc. visų išmetamų ŠESD Vilniaus mieste, iš kurių net 95 proc. buvo ŠESD išmetimai iš privataus transporto. Todėl Vilniuje daugiausia ŠESD emisijų išskiria privatus transportas.

Ieškomas sprendimas – įrankis, kaip Vilniaus miesto mokyklų bendruomenės, įskaitant šeimas, vežančias vaikus į mokyklas (ar popamokines) veiklas, mokytojus ir mokyklų administracijos narius, galėtų prisidėti prie ŠESD kiekio ir automobilių spūsčių mažinimo gatvėse, pasirenkant automobilių dalijimosi pavėžėti į/iš mokyklų ar kitas mokymosi įstaigas ir tokiu būdu tokiu būdu vykdant automobilių skaičiaus monitoringą bei renkantis aplinkai draugiškesnius kelionės būdus

Iššūkį pateikė VšĮ “Neutralus Klimatui Vilnius“.

Kaip pasitelkus dirbtinį intelektą (DI) identifikuoti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus (administracinius nusižengimus)? Pavyzdžiui, surinktus vaizdo stebėjimo kamerų sankryžose duomenis perduoti ir integruoti Administracinių nusižengimų registre?

Iššūkį pateikė JUDU.lt (SĮ „Susisiekimo paslaugos“).

Vilniaus regione įrengtas 16-os dalijimosi daiktais stotelių DĖK‘ui tinklas. Norintys pasidalinti nebereikalingais, bet tinkamais naudoti daiktais, bet kurią darbo dieną, juos gali atvežti į stoteles DĖK‘ui. Į stoteles atvežti daiktai nufotografuojami, nuotraukos įkeliamos į svetainę https://www.stoteledekui.lt/. Šioje svetainėje daiktus galima ne tik pamatyti, bet ir rezervuoti. Maksimalus rezervuojamų/atsiimamų daiktų skaičius vienam asmeniui – 3 daiktai. Daiktų rezervavimo galimybė stabdoma kiekvieną trečiadienį nuo 12.00 val. iki ketvirtadienio 21.00 val., nes trečiadienį vykdomas pasiruošimas daiktų atidavimui, o ketvirtadienį – daiktų atidavimas. Ketvirtadienį 21.00 val. automatiškai atšaukiamas neatsiimtų rezervuotų daiktų statusas „rezervuota“, visi daiktai vėl tampa „laisvi“ ir prasideda naujas daiktų rezervavimo ciklas. Darbai stotelėse vyksta dalyvaujant bendrovės darbuotojui arba savanoriui.

Sprendžiamas iššūkis – Kokių reikia priemonių, kad stotelėse DĖK‘ui visi darbai vyktų be darbuotojo ar savanorio dalyvavimo, savitarnos būdu bei užtikrinant, kad procesai vyksta tvarkingai ir sąžiningai?

Iššūkį pateikė UAB “VAATC”.