Kaip užtikrinti automatizuotą automobilių stovėjimo vietų kontrolę? Šiuo metu kontrolė vykdoma SĮSP kontrolierių fiziškai. Automatizavimo principas – transporto priemone (pvz., elektromobiliu) su įranga fiksuojami valstybiniai numeriai, sulyginami su mokėjimų duomenų baze, išduotų leidimų duomenų baze ir formuoja pažeidimų pranešimus. Sąlyga, kad suformuotas pažeidimas būtų aktyvus 72 val., po kurio automatiškai sutikrinama, ar apmokėta rinkliava. Neapmokėjus, informacija perduodama tolimesniam išieškojimui.

Ieškomas sprendimas – automatizuoto proceso įvedimas ir įrankio sukūrimas. Iššūkis – kaip pateikti pranešimą vairuotojui, kad buvo užfiksuotas jo pažeidimas.

Iššūkį pateikė JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“).

Didele ir augančia problema išlieka nesaikingas vartojimas, kas lemia didėjantį atliekų kiekį, nepagrįstą žemės resursų naudojimą ir pan. Visuomenės švietimas yra priemonė saikingam vartojimui skatinti, tačiau kokios dar techninės, ekonominės ar kitos priemonės galėtų išvengti perteklinio vartojimo? Kokios iš jų galėtų paskatinti verslą prisidėti prie vartojimo mažinimo kultūros diegimo?

Iššūkį pateikė UAB „VAATC“

„Grinda“ prižiūri 10 viešųjų Vilniaus miesto paplūdimių, kurių bendras plotas siekia 55 ha. Ieškomas sprendimas –  technologiškai pažangus būdas matuoti į sostinės viešąsias maudyklas atvykstančių žmonių skaičių. Gauti duomenys padėtų įmonei ne tik efektyviai planuoti gelbėtojų darbą, bet ir plėtoti sporto, poilsio, higienos zonas, taip sudarant dar patogesnes sąlygas pasirinkusiems  poilsį miesto mėlynosiose erdvėse.

Iššūkį pateikė UAB „Grinda“.

Vilniuje veikia penkios didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Šiuo metu jose dirba operatoriai, kurie registruoja atliekas pristatančius gyventojus ir jų pristatomus atliekų kiekius, kontroliuoja ar pristatomų atliekų kiekis neviršija nustatytų limitų, apmokestina tokius limitus viršijančias atliekas, kontroliuoja ir užtikrina, kad vykdant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, atliekos būtų tinkamai išrūšiuotos ir nebūtų atsikratoma neleistinomis priimti atliekomis. Koks galėtų būti automatinių aikštelių modelis, kuris leistų aikštelėms veikti savitarnos pagrindu?

Iššūkį pateikė UAB „VAATC“.

Užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius kasmet auga. Didelę jo dalį sudaro užsieniečiai, gyvenantys Vilniuje. Vienas kertinių integracijos naujoje aplinkoje elementų – kalba. Kadangi lietuvių kalba – savita, didelė dalis atvykstančių jos nemoka. Populiariausiose mobiliosiose kalbų mokymosi programėlese lietuvių kalbos taip pat nėra. Deja, gyvai ar nuotoliu vedamų lietuvių kalbos kursų, ypač nemokamų, pasiūla yra labai ribota, o mokamų kursų suteikimas užsieniečiams miestui kasmet kainuotų daugiau nei milijoną eurų.
Ieškomas išmanus sprendimas, leidžiantis minimaliais kaštais ar nemokamai sukurti sąlygas į Vilnių atvykstantiems skirtingo amžiaus užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos pagrindų (ar daugiau).

Iššūkį pateikė „Go Vilnius“