Hack4Vilnius statistika

Vilnius, 2022 m. tapęs Europos Sąjungos misijos „100 klimatui neutralių ir išmanių miestų“ dalyviu, siekia iki 2030 m. tapti klimatui neutraliu miestu. Šiam tikslui įgyvendinti būtina sutelkti įvairias suinteresuotąsias šalis – nuo miesto gyventojų iki įvairių organizacijų bei verslo subjektų – , kad būtų sistemiškai mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos, kartu prisidedant prie neutralaus klimato mieste formavimo.

Ieškomas sprendimas – sukurti internetinę platformą, kuri būtų susieta su VšĮ „Neutralus Klimatui Vilnius” internetine svetaine. Platforma būtų skirta įvairioms organizacijoms (savivaldybės įmonėms, verslo organizacijoms ir įmonėms, pelno nesiekiančioms organizacijoms ir kt.) sužinoti apie Vilniaus miesto klimato neutralumo strategiją bei skatinti šias suinteresuotąsias šalis prisidėti prie siekio prisijungiant prie platformos, formuojant savo įstaigos tvarumo, draugiškus klimatui tikslus su numatomomis priemonėmis ir veiksmais, atliekant monitoringą, pasirinkus aplinkosauginius rodiklius – vertinant progresą, kaip įmonėms sekasi pasiekti iškeltus tikslus, dalintis patirtimi bei idėjomis su kitomis įsitraukusiomis organizacijomis (idėjų bankas). Tai turėtų skatinti įmones tapti misijos „neutralus klimatui Vilnius“ ambasadoriais bei kurti įvairias aplinkosaugines, su klimato kaitos mažinimu susijusias iniciatyvas.

Iššūkį pateikė VšĮ „Neutralus Klimatui Vilnius„.

Kaip pasitelkus dirbtinį intelektą (DI) identifikuoti Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus (administracinius nusižengimus)? Pavyzdžiui, surinktus vaizdo stebėjimo kamerų sankryžose duomenis perduoti ir integruoti Administracinių nusižengimų registre?

Iššūkį pateikė JUDU.lt (SĮ „Susisiekimo paslaugos“).

Visuomenės informavimui atliekų tvarkymo klausimais dedama daug pastangų bei išleidžiama lėšų, tačiau šiukšlinimo bei netinkamo rūšiavimo problema išlieka opi. Kokie galėtų būti efektyvūs visuomenės informavimo sprendimai, leidžiantys užtikrinti didesnį visuomenės informavimo atliekų tvarkymo klausimais efektyvumą?

Iššūkį pateikė UAB „VAATC“.

Atsižvelgiant į eismo spūstis ir panaudojant taršos jutiklių duomenis parinkti pėstiesiems ir dviratininkams maršrutą su mažesne oro tarša mieste. Šiuo metu yra pasiekiami pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros duomenys, taip pat – principai ir kriterijai, kaip orientuoti dviratininkus tinkle naudojantis infrastruktūra, tačiau vis dar nėra patogaus įrankio, kuris leistų parinkti kelionės maršrutą pagal taršos kriterijus: greičiausia kelionė, saugiausia kelionė, rekreacinė kelionė; pažintinė kelionė ir pan.

Ieškomas sprendimas – įrankis, leidžiantis Vilniečiui planuoti keliones pagal pasirinktą kelionės tipą (įskaitant aplinkos taršos kriterijų).

Iššūkį pateikė JUDU.lt (SĮ „Susisiekimo paslaugos“).

Siekiant užtikrinti socialinį teisingumą vilniečiams, laukiantiems socialinio būsto, tikslinga būtų automatizuoti socialinio būsto skyrimą. Šiuo metu šiuos veiksmus atlieka fizinis asmuo rankiniu būdu. Automatizavus procesą, bus išvengta miestiečių abejonių dėl socialinių būstų skyrimo sąžiningumo.

Ieškomas sprendimas – automatizuotas socialinio būsto skyrimas pagal nustatytus kriterijus.

Iššūkį pateikė SĮ „Vilniaus miesto būstas”.

Vis daugiau žmonių yra pasirengę pirmenybę teikti kuo mažesnę neigiamą įtaką aplinkai darantiems produktams ar paslaugoms. Deja, neretai kyla abejonių ar šiuo pasirinkimu nėra tiesiog piktavališkai pasinaudojama vykdant „žaliąjį plovimą“ (greenwashing).

Ieškomas sprendimas – Kokių organizacinių ar techninių priemonių ar jų sistemų pagalba galėtų pasinaudoti vartotojai, kad galėtų įsitikinti, kad įsigijama prekė ar paslauga atitinka deklaruojamą atitikimą aplinkosauginiams standartams?

Iššūkį pateikė UAB „VAATC“.